Šalis Turkija

Sostinė: Ankara
Plotas: 783 562 km²
Gyventojai: 77 804 tūkst.
Valiuta: Turkijos lyra (TRY), 1 TRY = 100 kurušų
Kalba: turkų
Viza: viza nereikalinga
Įtampa: 220 V

Alanija

Nuostabi jūra, daugybė grotų, išmėtytų išilgai visos pakrantės, smėlėti paplūdimiai, istoriniai paminklai ir šurmuliuojantis naktinis gyvenimas.

Bendra informacija

Alanija - jaukus kurortas Tauro kalnų papėdėje,  nutolęs apie 130 km į rytus nuo Antalijos ir apsuptas citrusinių vaismedžių bei bananmedžių plantacijų.

Apie IV a. pr. Kr. miestas buvo žinomas Koracesiumo pavadinimu. Bizantiečiai, valdę miestą po Romos Imperijos žlugimo, jį vadino Kalonorosa – gražiu kalnu. Apie XI – XII amžius miestą pakaitomis valdė seldžiukai, turkai ir bizantiečiai. Galiausiai 1221 m. miestą užkariavo seldžiukų sultonas Aladinas Keikubatas, miestą pavadinęs Alaija. Šiuo periodu miestas vėl suklestėjo. Sultonų užsakymu vyko  statybos, tvarkymo darbai.

Alanija garsėja didingu uolėtu kyšuliu. Jo viršūnę vainikuoja puikiai išlikusi XIII a. pastatyta miesto tvirtovė, kurią juosia 6,5 km siena. Pilies teritorijoje yra bizantiškų bažnyčių,140 bokštų ir apie 400 vandens cisternų. Aukščiausioje vietoje – kalno vakaruose – tvirtovė iškilusi iki 250 m virš jūros lygio. Rytinė tvirtovės dalis leidžiasi žemyn, kol pasiekia pakrantėje esantį  Raudonąjį bokštą Kizil Kule.  Šis 33 m aukščio bokštas yra vienas iš geriausiai išlikusių seldžiukų laikų paminklų Alanijoje. Jo pavadinimas kilęs nuo raudonų plytų, naudotų viršutinių aukštų statyboms. Apatiniai aukštai buvo sumūryti iš akmenų. Ilgainiui aštuonkampis statinys tapo Alanijos simboliu. Dar vienas seldžiukų periodo paminklas- į pietus nuo Raudonojo bokšto , XIII a. sultono Aladino Keikubato nurodymu pastatyta laivų statykla Tersane. 56 m ilgio ir 44 m pločio statinys su penkiomis sujungtomis arkinėmis galerijomis buvo skirtas didelių to meto karo laivų statyboms.  Šalia, ant uolos, yra ginklų namai, kur buvo gaminamos patrankos karo laivams.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Sakoma, kad 1933 m. M. K. Atatiurkas sugalvojo vietoj Alaijos pavadinti miestą  Alanija. Nuo tada  miestas įgavo savo šiuolaikinį pavadinimą.

1948 m. remontuojant Alanijos uostą buvo rasta ola Damlataš(lašantys akmenys). Sakoma, kad grote esantis oras teigiamai veikia astmos kamuojamus žmones. Čia nuolat laikosi 22 °C temperatūra, o drėgmė net 90 proc. Per tūkstantmečius susiformavę stalagmitai ir stalaktitai kasdien pritraukia daugybę lankytojų.

Kalno šlaituose esantis Alanijos senamiestis kviečia visus poilsiautojus pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, o terasose įsikūrusios kavinės bei užeigos, svečius vilioja nuo jų atsiveriančia žavinga miesto panorama.

Virtuvė

Turkijos virtuvė  įvairiapusė, joje persipynusios europietiškos kulinarijos, Viduržemio jūros regiono ir Osmanų imperijos kulinarinio paveldo subtilybės.

Kiekvienam Turkijos regionui būdingos tam tikros kulinarinės savybės ir bruožai, tačiau daugelis patiekalų populiarūs ir mėgiami visoje šalyje.

Kuo toliau į rytus nuo Antalijos, tuo daugiau naudojama česnako bei kitų aštresnių prieskonių. Regione populiarus aštrus avių sūris Tulum, fermentuotas  gyvulio odoje ir patiekiamas su graikiniais riešutais.

Turkų patiekaluose gausu įvairių prieskonių: petražolių, kmynų, juodųjų pipirų, paprikų, mėtų, čiobrelių ir kitų.

Kebabai – garsiausias turkiškas valgis. Beveik kiekvienas Turkijos rajonas turi savo ypatingąjį kebabą. Tai patiekalai iš marinuotos ar žalios jautienos arba avienos, kartais kepami ant iešmo, o kartais ant griliaus.  Be mums žinomo Doner kebabo(gaminamo iš ant vertikalaus iešmo suvertos ir prie karšto griliaus besisukančios mėsos), čia gaminami šiša kebabai-kai  mėsa pjaustoma nedideliais gabaliukais,(neretai kartu su daržovėmis) maunama ant iešmų ir kepama ant žarijų. Maltos mėsos kebabai- juos gaminant naudojama malta mėsa (kyima), kuri formuojama įvairiomis formomis ir kepama ant žarijų.

Kitas populiarus mėsos valgis – kotletai Kofte. Jie ruošiami su turkiškais prieskoniais, Bulgur kruopomis, ryžiais, daržovėmis.

Vieno iš pagrindinių turkų virtuvės patiekalų – plovas(pilav). Paplitusios dvi šio valgio rūšys: kvietinių kruopų arba ryžių plovas. Plovas iš kvietinių kruopų gaminamas su mėsa, nepjaustytais svogūnais, pjaustytais pomidorais, žaliomis paprikomis, pakepintomis svieste, verdamas jautienos sultinyje.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Menemen – tradicinis ir mėgiamas turkų patiekalas, ruošiamas iš kiaušinių, pomidorų, raudonųjų arba žaliųjų paprikų ir svogūnų, kartais dar naudojamas ir turkiškasis sūris pagamintas iš avies pieno. Prie šio patiekalo, kaip sudėtinė dalis, pateikiamos juodos arba žalios alyvuogės.

Dolma – patiekalas gaminamas iš įvairių daržovių. Skiriamos dvi dolmos rūšys: šalta, taip vadinama, alyvų aliejaus dolma.Ji paskaninama citrinos sultimis. Karšta dolma panaši į lietuviškus balandėlius, tačiau valgoma su jogurtu, kuris Turkijoje paprastai naudojamas tirštesnis ir yra švelnesnio skonio. Tradiciškai abu valgiai vyniojami į vynuogių lapus, tačiau apvalkalui gali būti naudojami  pipirai, baklažanai, cukinijos, moliūgai, pomidorai, burokų lapai ir daugybė kitų variantų. Pagal įdaromas daržoves dolma ir įgauna savo pavadinimus. Ruošiant įdarą, vienas svarbiausių ingredientų yra ryžiai, kurie maišomi su prieskoniais, smulkintomis daržovėmis, riešutais, uogomis, žalumynais, kartais mėsos faršu.

Sriubos Turkijoje yra gana tirštos ir primena tyrę.

Bici Bici (Adana) – nuostabus desertas, primenantis traškų ledkalnį saldžioje jūroje. Tai iš trinto ledo, cukraus pudros, krakmolo ir vaisių sulčių paruoštas gaivinantis skanėstas. Kiti saldumynai: įvairūs sluoksniuotos tešlos kepiniai, cukraus sirupu užpilti pyragėliai, chalva, šokoladinis pudingas ir t.t.

Turkijoje gausu šviežių vaisių ir uogų.

Tradiciniai turkiškų gėrimai: turkiška kava, turkiška arbata.

Nacionalinis alkoholinis gėrimas raki-stipri anyžių skonio vynuogių degtinė,   geriama gryna arba atskiesta vandeniu.

Papročiai ir ypatumai

Turkija skiriasi nuo kitų musulmoniškų valstybių. Prie to labiausiai prisidėjo šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas, sukūręs pirmąją regione pasaulietinę valstybę. Jo iniciatyva buvo panaikintas sultonatas, šariato įstatymai, religiniai teismai, uždrausta daugpatystė, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoje arabiškų įvesti lotyniški rašmenys, europietiškas kalendorius, priimta konstitucija ir civilinis kodeksas. Taigi, šio žmogaus nuopelnai Turkijos valstybei milžiniški. Neatsitiktinai jis vadinamas nacijos tėvu ir visoje šalyje yra labai gerbiamas. Nepaisant pertvarkos Turkija yra musulmoniškas kraštas, todėl svečiai turėtų gerbti islamo papročius, ypač ramadano metu. Turkija savo svečius pasitinka didžiule elgesio taisyklių įvairove.  Dideliuose miestuose moterys skaromis prisidengia galvas tik eidamos į mečetę, o kaimo vietovėse galioja visai kiti papročiai. Turkai išpažįsta islamo sunitų tikėjimą. Pagal islamą, žmonių teisės yra abstrakti sąvoka, todėl moterų ir vyrų lygybės nėra. Turkams būdinga dora, patikimumas, vaišingumas, galantiškumas, tačiau kartais jie būna nuožmūs ir atkaklūs,  nepasižymi punktualumu. Turkijoje egzistuoja itin subtilios ir nepageidaujamos temos: kurdų  ir Kipro klausimas. Šių temų geriau vengti.

Turkijoje moteris gali gluminti savitas vyrų dėmesys, kurio vargiai ar sulauktumėte vakarietiškose šalyse. Turkams įprasta sveikintis nuoširdžiai apsikabinant ar pabučiuojant į abu skruostus. Užsieniečiams, išreiškiant simpatiją, ilgai spaudžiant ranką. Sveikinamasi tik dešine ranka, nes kairė laikoma nešvaria. Turkijoje priimtina už smulkias paslaugas palikti arbatpinigių – bakšišą, restoranuose paprastai paliekama 5-10 proc. nuo sąskaitos sumos,o nešikams, kambarinėms ir autobuso vairuotojams apie 1 JAV dolerį.

Lankytojai įleidžiami į visas Turkijos mečetes, tačiau kitatikiams nereikėtų ten eiti maldos metu. Lankantis šventose vietose batus reikia palikti už durų. Moterims yra privalomos skaros ant galvos, vyrams kelnės arba šortai. Nemandagu ir neetiška mečetėje fotografuoti ir vaikščioti aplink besimeldžiančius žmones.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Musulmonai nevalgo kiaulienos, o į alkoholio vartojimą žiūri gana laisvai, ypač vakarinių regionų didmiesčiuose, nors musulmonų religija tikintiesiems apskritai draudžia naudoti alkoholį.

Turkijoje visur būtina derėtis. Tai savotiška pramoga ir turkų gyvenimo būdas. Kainas galima čia „numušti“ per pusę ar net daugiau. Turkai derybų metu niekada nekelia balso, neįžeidžia, visada maloniai šypsosi, kai kurie bičiuliškai patapšnoja per petį.

Aktyvus poilsis

Burlenčių sportas, motorizuotas vandens  sportas, iškyla jachtomis, žvejyba atviroje jūroje.

Lankytinos vietos

Kapadokija(Kapadokya) garsėja kaip vienas iš keisčiausių kraštovaizdžių žemėje. Šioje vietovėje pilna unikalių geologinių darinių, istorinių ir kultūrinių paminklų. Prieš milijoną metų, kai šiame regione buvo aktyvūs vulkanai, tekanti lava užliejo didelį plotą, taip suformavo plynaukštę. Vėliau vykstant erozijai  formavosi kitoks vaizdas. Klintinis tufas byrėjo, bazaltas dūlėjo – taip susiformavo įdomios stulpinės ar piramidės formos uolos.  Tai - UNESCO saugomas nacionalinis parkas, kuris paliks neišdildomą įspūdį. Čia pamatysite minkštose uolose išskaptuotas bažnyčias, vienuolynus ir koplyčias. Šių pribloškiančių kūrinių ištakos siekia net XIX a. pr. Kr.

Pamukalė(Pamukkale)- tai viena iš žymiausių Turkijos vietų. Šis gamtos kūrinys, su daugybe kaskadų ir terasų, primena užšalusį krioklį. Turtingas druskų mineralinis vanduo tekėdamas kalnų šlaitais žemyn, netenka anglies dvideginio ir  apneša uolas kalkių sluoksniu. Laikui bėgant susiformavo kalkių terasos, baseinai, sienos. Kiekviena terasa turi nedidelį baseiną, kuriame vandens temperatūra apie 37 laipsnių. Pamukalės vandenyse senovėje maudydavosi graikų ir romėnų didikai, imperatoriai. Tai vienas svarbiausių Turkijos turistinių objektų, 1988 m. įtrauktas į UNESKO pasaulio paveldo sąrašą. Šalia šio gamtos stebuklo yra senovinio miesto Hierapolio, įkurto II a. pr. Kr., griuvėsiai su amfiteatru, talpinusiu 20000 žiūrovų, didžiausiu visoje Turkijoje nekropoliu, romėniškomis pirtimis, senovine pagrindine buvusio miesto gatve, bei Apolono šventykla.

Konija(Konya) - vienas įdomiausių miestų islamo pasaulyje, kuriame įsikūrusi „besisukančių“ dervišų brolija, dar vadinama Mevlevi. Pats įdomiausias objektas Konijoje – Mevlanos muziejus, kuriame galima susipažinti su įvairiais dervišų ritualinėse apeigose naudojamais daiktais, pasigrožėti kilimų kolekcija. Įdomios ir originalios šios brolijos idėjos, apeigos bei jų tikėjimo išraiškos priemonės, susijusios su muzika ir ritualiniu šokiu, vadinamu Sema. Ši ceremonija veda pašėlusiu ratu aplink save besisukančius dervišus į dvasinę ekstazę, mistinę vienybę su Dievu ir absoliutų tobulumą.

Aspendos(Aspendos) – kadaise buvęs svarbus prekybinis miestas, šiandien lankomas dėl čia išlikusio romėnų teatro, 40-yje marmuro sėdimųjų eilių sutalpindavusio apie 12 000 žiūrovų. Kiekvieną vasarą Aspendos teatre rengiamas operos ir baleto festivalis. Aspendos vietovėje taip pat neblogai išsilaikę maždaug I a. statyto akveduko griuvėsiai.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Termesas(Termessos) yra vienas iš unikaliausių antikinių miestų Turkijos teritorijoje, įsikūręs maždaug tūkstančio metrų aukštyje, Termessos nacionalinio parko teritorijoje. Kopdami po kalnus galėsite pasigrožėti ne tik atsiveriančiomis kalnų panoramomis, bet ir aukštai kalnuose išlikusiu antikiniu paveldu. Didžioji dalis įdomiausių objektų išsidėsčiusi šalia vadinamo Karalių kelio - 2 eilės išlikusių miesto sienų, gimnazija su termų kompleksu, Agora su nežinomu mauzoliejumi. Mieste buvo rastos net 6 įvairių dydžių ir tipų šventyklos.

Pergė(Perge) buvo svarbus miestas Pamfilijoje (dabartinis Viduržemio jūros regionas). Hetitai jame apsigyveno apie 1500 m. pr. Kr. Per Pergę ėjo svarbus prekybinis kelias nuo Sidės. Šiame mieste popiežius Paulius pasakė savo pirmąjį pamokslą, todėl ši vieta laikoma to meto krikščionybės centru. V a. Pergė buvo vyskupo rezidencija ir jame stovėjo net trys bazilikos. Čia taip pat gyveno ir dirbo antikos laikų matematikas Apolonijus, kuris laikomas geometrijos pradininku.  Šiame mieste pamatysite antikinio teatro griuvėsius,  U formos stadioną, pirmosios Pergės bažnyčios liekanas, Agora aikštę supančias korintietiškas kolonas, romėniškas pirtis.

Silyon(Silyon) –  šio antikinio miesto griuvėsiai yra išlikę ant kalvos, prie nedidelio kaimo, esančio už 22 km. į rytus nuo Antalijos. Šis miestas garsus tuo, kad jo gyventojai sugebėjo pasipriešinti net Aleksandrui Didžiajam, kuris nesugebėjo jo užimti, skirtingai nuo Sidės ir Pergės miestų.1969 m. žemės drebėjimas sugriovė didelę dalį buvusio senovinio miesto, todėl iki šių dienų išliko tik nedidi miesto fragmentai.

Karain Magarasi(Karain Magarasi) - viena iš įdomiausių istorinių bei archeologinių vietų ir didžiausia natūraliai susiformavusi ola Turkijoje.  Ji randasi už 27 km. į šiaurės vakarus nuo Antalijos, netoli kaimo Yağca. Ola sąlyginai padalyta į 7 sales. Salių pavadinimai žymimi lotyniškomis raidėmis pradedant raide A. Šioje oloje buvo rasti nedartaliečio kaulai, kurie laikomi pačiais seniausiais, rastais visoje dabartinės Turkijos teritorijoje. Oloje įkurtas nedidelis muziejus.Jame eksponuojami archeologinių kasinėjamų metu oloje rasti senovėje gyvenusių žmonių namų apyvokos daiktai, medžioklės įrankiai iš akmens ir kaulo. Oloje daug gražių stalaktitų ir stalagmitų, gamtos suformuotų per daugybę metų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada geriausia skristi į Alanija?
Turistinis sezonas Alanijoje prasideda balandžio viduryje ir vidutiniškai  trunka iki spalio vidurio. Pavasarį ir rudenį oras yra švelnesnis ir nepaisant retų kritulių,  labai tinkamas įvairioms ekskursijoms. Dauguma turistų čia atvyksta nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos, kai oro temperatūra viršija 30 ° C, tačiau dėka jūros vėjo ir netoliese esančių pušynų nėra taip karšta. Vykstant į ekskursijas vasarą, reikia prisiminti, kad oro temperatūra kyla tolstant nuo jūros į šalies gilumą, tuo tarpu vykstant ekskursijų į centrinę Turkijos dalį, arba vietas, kurias supa kalnai, pavasarį arba rudenį, būtina pasiimti šiltesnių drabužių, nes kalnuose gali pasitaikyti ir sniego.

Rugpjūčio mėnesį Alanijoje vyksta tarptautinis paplūdimio tinklinio turnyras, o spalio mėnesį -triatlono varžybos, kultūros bei meno festivalis.

Kokia Turkijos valiuta ir kokios yra orientacinės kainos?
Turkijos valiuta yra turkiška lyra (YTL), 1 turkiška lyra lygi 100 kurušų. Beveik visuose miestuose yra valiutų keityklos, viešbučiuose ir kai kuriose parduotuvėse pinigai pirkėjams taip pat keičiami, tačiau nepalankiu kursu. Neturėtų kilti problemų atsiskaitant ir kreditine kortele, nes daugelyje vietų ją taip pat priima.

Palyginant su mūsų kainomis, čia brangesnis benzinas. Maistas ir kitos kasdieninio naudojimo prekės yra pigesnės nei daugelyje Europos valstybių. Dauguma daržovių ir vaisių  auginami Turkijoje, todėl jie visada švieži ir pigūs. Turkijoje kainos labai skiriasi-lyginant turgaus kainas su viešbučių ir kurortų parduotuvių   kainomis.

Kur ir kokius suvenyrus įsigyti Alanijoje?
Parduotuvės paprastai dirba nuo 9.00 - 13.00 val. ir nuo 14.00 - 19.00 val. Daug suvenyrų parduotuvių Alanijoje yra išsidėstę šalia paplūdimio esančioje promenadoje. Mažos parduotuvės kartais dirba ilgiau, tačiau griežtų darbo laiko taisyklių nėra. Suvenyrus geriausia pirkti turguje, nes čia yra didesnis jų pasirinkimas, be to galima nusiderėti  mažesnę kainą. Dažnas poilsiautojas iš Turkijos parsiveža kaljaną(vandens pypkę), vario, sidabro arba aukso gaminių, rankomis austų audinių, saldumynų, prieskonių ir beabėjo mėlyno stiklo akį (boncuk), kuri kaip sakoma saugo nuo blogio.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Kokiai laiko juostai priklauso Turkija?
Turkija priklauso tai pačiai laiko juostai kaip ir Lietuva.

Kokiu transportu važinėti Alanijoje?
Nebrangus ir dažnai kursuojantis transportas Alanijoje yra maršrutiniai autobusiukai (dolmušai). Taksi(geltonos spalvos) paslaugos yra brangesnės, be to įsėdus į taksi vairuotojui reikia priminti, kad jis įjungtų taksometrą, nes dauguma taksi vairuotojų linkę sukčiauti ir padidinti kainą. Nuomotis automobilį Turkijoje gali asmuo, sulaukęs 21 m. ir turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Išvykstant į ilgesnę kelionę, dėl savo pačių saugumo, vertėtų apie kelionės maršrutą ir sugrįžimo laiką informuoti viešbučio administraciją  Patogus transportas nuvykti į didesnius miestus ar kelionėms  į tolimesnius Turkijos regionus  yra geležinkelis.

Kokie paplūdimiai yra Alanijoje?
Alanijoje yra du ilgi smėlio paplūdimiai.Juos skiria  aukštos uolos iškyšulys. Vakarinę pakrantės dalį užima Kleopatros paplūdimys, kuris tęsiasi 3 kilometrus. Paplūdimio dalyje esančioje arčiau miesto, išsidėstę daugumos viešbučių paplūdimiai. Jais galima mėgautis be jokio užmokesčio. Einant toliau į vakarus, nusileidimas prie jūros dažniausiai būna  padengtas akmenimis, todėl į paplūdimį patenkama išilgai kranto einančia promenada. Į rytus nuo iškyšulio paplūdimys yra smėlėtas, švelniai nusitęsiantis prie pat jūros, todėl yra mėgstamas šeimų su vaikais. Prie aukštesnės kategorijos viešbučių paplūdimiai yra papildomai padengiami smėliu ir žymiai skiriasi  nuo tipiškų miesto paplūdimių, todėl pasirenkant viešbutį būtina pasitikslinti kokį jis turi paplūdimį.

Kokie yra muitinės apribojimai Turkijoje?
Į Turkiją galima įvežti 2 l alkoholinių gėrimų, 600 vnt. cigarečių. Draudžiama iš šalies išvežti senovinius, istorinę vertę turinčius daiktus. Išvežant naujus kilimus, būtinas pirkimo čekis, senovinius daiktus - spec. muziejų valdybos išduotas sertifikatas.

Konsulinė informacija

Į Turkiją galima vykti tik turint galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelė netinka). Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Turkija reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Į Turkiją be vizų gali vykti Lietuvos Respublikos piliečiai, vykstantys turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui.

Tresc opisow dostarczana przez merlinx.

Kitą naujausią informaciją galima rasti adresu www.urm.lt

Lietuvos ambasada Turkijoje
Adresas: Mahatma Gandi Cad. No. 17/8-9
06700 G.O.P.
Ankara
TURKEY
Telefonas: +90 312 447 07 66
Faksas: +90 312 447 06 63
El.p. adresas: amb.tr@urm.lt
www: http://tr.mfa.lt

flaga

Antalija

Belekas

Bodrumas

flaga

Cesme

flaga

Fetija Dalamanas

Karadenizo

Kemero

Kušadasis

Marmara

Marmaris

Pietryčių Anatolija

Rytų Anatolija

Šiaurinė Egėjo jūros pakrantė

Sidė

Stambulas

Trakija

Turkija: Alanija , flaga , Antalija , Belekas , Bodrumas , flaga , Cesme , flaga , Fetija Dalamanas , Karadenizo , Kemero , Kušadasis , Marmara , Marmaris , Pietryčių Anatolija , Rytų Anatolija , Šiaurinė Egėjo jūros pakrantė , Sidė , Stambulas , Trakija

Pasirinkite regioną Alanija , flaga , Antalija , Belekas , Bodrumas , flaga , Cesme , flaga , Fetija Dalamanas , Karadenizo , Kemero , Kušadasis , Marmara , Marmaris , Pietryčių Anatolija , Rytų Anatolija , Šiaurinė Egėjo jūros pakrantė , Sidė , Stambulas , Trakija